Praleisti ir eiti į turinį
28 liepos, 2011 / joanuze

Gyvenimas fermoje arba laive

Gyvenu namelyje,  čia du aukštai. Antram aukšte dvi lovos, toj, kur sulūžus, tai aš miegu. Bet nusikėliau čiužinį ant žemės ir nebeįgriūnu į lovą. O kitoje lovoje miega viena vokietė. Ji čia atvažiavo mokyti vokiečių kalbos, bet dar ir šiaip darbų gauna.

Yra kitas namelis šalia. Ten visoki svečiai gyvena. O pas mane būna svečių. Dabar irgi vienas vokietis, keliautojas dviračiu, atvykęs. Planavo vieną naktį pasilikti, bet va jau ir trečią nakvos. Pasikvietė monsieur šiandien plaukti laivu jį.

O aš irgi plaukiau laivu. Tris dienas ir dvi naktis. Kartais būdavo bloga, bet kai į lauką išeini nieko. Vieną naktį praleidome prie salos, visai mažytės, su miela bažnytėle ir keliais namukais. Radome bunkerį, gražių kriauklių, valgėm blynus. O kitą dieną iškeliavome i didesnę salą, kurios netgi pavadinimą įsiminiau: Belle ile. Toje saloje mus gražiai priėmė monsieur draugai, pas kuriuos vakarieniavome.

Įrašo apipavidalinimas:

This slideshow requires JavaScript.

5 liepos, 2011 / joanuze

Sugrizus

Ar pergrizus.  nezinau, kuri priesdeli geriau pasirinkus, nes kaip ir buvau sugrizus i Lietuva, o dabar esu vel sugrizusi i Prancuzija.

beje, rasau be lietuvisku raidziu, nes sitoje keistoje salyje ir kompiuteriai keistai veikia. Mat pas mane tik skype veikia, tad naudojuosi situo, kuris priklauso monsieur, pas kuri dirbti atkeliavau.

Paryziuje gyvenu jau savaite.  O tiksliau tai gyvenu 6 arondismente. Pradedu geriau pazinti sita miesta arba zemelapi tai jau tikrai geriau pazistu. Moku pati viena isesti i metro ir nuvaziuoti, kur noriu. O jeigu dar labiau noreciau, tai pesciomis per pusvalanduka iki eifelio nueiciau. Bet dar neuzejo noras. be to, pro langa matos.

O per sia savaituke stai ka aplankiau:

Luvra, i kur susirinko daug ivairiu tautieciu.. nors atrodo ketvirtadieni ejau. Po art general paskaitu buvo smagu atpazinti Giotto, Cimabue ir kitus italu renesanso dailininku paveikslus.  Dar aplankiau senoves civilizaciju paliktus kurinius. Diena baiges su tiek. Uzteko tam kartui.

Monmartras taip patiko, kad du kurtus i ji patekau. Pirma karta maciau tiek dailininku vienoje gatvyje, besikesinanciu tave nupiesti.

Paryziaus katedra primine Esmeralda. Kas zino, kodel.

Susiradau drauge vokiete, kuri labai megsta vaikscioti po parduotuves. Tad suzinojau brangiausias ir pigiausias vieteles apsipirkti. Paradoksalu, kad prabangiausia parduotuve paryziuje vadinasi Bon marche, kas reiskia pigu.

Apsilankiau ir operoje Bastille, kur vyko sokio spektaklis. Taciau labiau nustebino pries spektakli vykusi arabu protesto akcija su buriais graziu prancuzu policininku.

Vakar pirma karta vaziavau taxi Paryziuje. Pasitaike nelaimei toks dviratininkas uztveres kelia. Nepasiseke jam, nes supykes taksistas islipo is masinos. Jie buvo besusimuse, kai monsieur, su kuriuo vaziavau, pradejo juos raminti.

O dabar cia vejuota. 22val.

tad pries kelias sekundes eifelis pradejo blykcioti kaip kaledine eglute.

Jau laukiu Bretanes. Ten atkeliausiu penktadieni. Gyvensiu fermoje, o iki artimiausio miestelio tik su masina imanoma patekti. Monsieur sake negerai, kad teisiu neturiu. O is tikruju nezinia, kaip cia yra.

Skustis visai nederetu. Nes ne tik gyva, bet dar ir 6 arondismente gyvenu. Ka tik isjunge eglute.

p. s. Fotkiu nera. Nes fotikas, kaip zinia, pamestas. Jeigu kas i Porta vyksite, uzmeskite aki. Jei ne, gal rasiu draugu su fotiku.

23 gegužės, 2011 / joanuze

ilgai nerašius

Tai pavadinčiau sesijos metu. Beje, datos sutampa ir su draugų gitaristų susipažinimu. Tad dėl to ilgo nerašymo nekaltinkime vien mokslų. O mes gi jau seniai, o lyg ir neseniai atrodo, aplankėme Monikutę su Kristute Švedijoje. Uhu kaip smagu.

 Kelionė iki Švedijos buvo irgi smagi. Tranzavome iki Paryžiaus visokiais mažais keliukas pro kaimelius, miestelius ir tik vakarop patekusios į jį, o dar pažioplinėjusios po miestą, praleidome paskutinį autobusą, važiuojantį į Beauvais. O ir gerai, kad jį praleidome, nes pasirodo – oro uostas uždaromas nakčiai. Tad geriau gal mes po Paryžių visą naktelę pravaikščiojom:  

Švedija patiko. Labai. Salose dar pabuvojom, į kurias su keltu plaukėme:

kad jau gamtininkes aplankėm, tai ir muziejus gamtinius apžiūrėjom:

o grįžusios iškart kibome į mokslus. Iš viso turėjome apie 10 egzaminų. Iš jų liko vienas. Į Lietuvą grįžtu birželio 15. Pasiilgusi visų 😉

18 balandžio, 2011 / joanuze

Yann Tiersen koncerte pabuvus

Seniais laikais šis multiinstrumentalistas yra pasakęs:  “One day I thought, instead of spending days on research and listening to tons of records to find the nearest sound of what I have in mind, why don’t I fix this fucking violin and use it?” (lt. “Ir vieną dieną aš pagalvojau: kodėl gi nesutaisius ir nepanaudojus to suknisto smuiko vietoje to, kad dienas praleisčiau klausydamas ir ieškodamas garsų, kurie atitiktų mano idėjas“)  Pradžioje jis pats įrašinėjo tai, ką kūrė, grodamas akardionu, smuiku, gitara. Yann Tiersen manymu, kūryboje taisyklių nėra, reikia pasinerti į instinktiškai kuriamą muziką.

Jeigu šio kompozitoriaus muziką asocijuojate su švelniais pianino garsais iš filmo Amelija iš Monmartro, laikas pasiklausyti naujų jo kuriamų dainų. Anksčiau ir žmogaus balsą jo kūriniuose retai išgirsdavome, o dabar skamba dar ir daugiabalsės dainos. Iš tikrųjų svaiginanti muzika, sujungianti roko, techno ir kitus instrumentininės muzikos stilius, kurią pats muzikantas pavadinęs “muzikos anarchija“.

Kiek į kitą pasaulį žmogus patenki. O dar kai visoje jo grupėje surinkti profesionalūs muzikantai yra užsivedę tuo, ką daro.

“Let’s live in an enormous world of sound we can use randomly, with no rules at all,” says Yann, of his vision. “Let’s play with sound, forget all knowledge and instrumental skills, and just use instinct – the same way punk did.” (lt. “Gyvenkime šiame milžiniškame garsų pasaylyje, kuriuos pasirenkame atsitiktinai, be jokių taisyklių“ sakė Yann’as savo vizijoje. “Žaiskime garsais, pamiršdami visas žinias ir muzikinius sugebėjimus, tiesiog naudokime savo instinktus, – taip, kaip daro pankai .“

Koncerte grojo kūrinius ir dainas iš albumo “Dust lane“:

http://www.youtube.com/watch?v=1A4qL9JHh4Q&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=BixEFjBJ8Eo&feature=related

13 balandžio, 2011 / joanuze

Trečiadienį

Trečiadienių vakarais po visos dienos paskaitų jau nebeišeina mokytis. Tad pasigailėjau vargšės savo galvos ir besimokydama ispanų jums parašiau,-ysiu.  Beje, iš paskutinio ispanų kolio gavau 18. Neregėtas dar toks pažymys man. O Stilistikos Dėstytojas leido išnagrinėti vieną eilėraštį namuose, tokiu būdu tikiuosi ir egzamino pažymį pasigerinti virš išlaikymo ribos. Universitete jau jaučiasi semestro pabaiga.. visi pervargę ir šneka nesąmones. Kartais net Juokiasi.

Šis savaitgalis buvo ypatingai lietuviškas. Pas Vitaliją atvyko dvi lietuvaitės iš politikos mokslų. Ot smagu buvo. Iš viso penkios šviesiaplaukės žydraakės mergaitės po Angers vaikščiojo, ir su kažkokia keista šneka.

Pirmadienį buvo koncertas apie metų laikus. Aš irgi ten pasireiškiau. Su choru dainavau tik dvi dainas. Turėjau dainuoti visas tris, bet pavėlavau į koncertą. O dar gitara pritariau vienai fleitistei. Ir fortepionu barškinau Tierseną, pas kurį į koncertą šį savaitgalį lėksim. Po koncerto buvo tokia smagi nuotaika, kad pasidarėme fotosesiją. Kurią aš jums ir parodysiu:

This slideshow requires JavaScript.

Visas naujienas išsakiau. Jums leidus grįžtu prie mokslų.

30 kovo, 2011 / joanuze

Besibaigiant kovo mėnesiui

Turguje jau radau braškių su pavadinimu France. Anksčiau buvo tik Espagne ir Maroc. Dabar laukiu pavadinimo Lituanie.

Dar pareklamuosiu jums blog’us, kuriuos skaitau aš. Žinoma, nenoriu prarasti savo ištikimų skaitytojų, tad į kitus blog’us tik šiaip pažiūrėkit:

http://bromber-bromber.blogspot.com/ čia rašo E. Jomantaitė.  Moka rašyti mergaitė ir stiliuką įvaldžius!

http://backtobullerby.wordpress.com/ talentinga filologė Vitalija rašo angliškai. Tad jį gali skaityti ne tik trys milionai, o visas anglakalbis pasaulis.

http://ideatogo.wordpress.com/ čia gan informatyvus blog’as. Jaučiuos apsišvietus, paskaičius.

http://valkatu-sese.blogspot.com/ kažko visai neblogų minčių čia randu. Patinka man šitos valkatų sesės filosofija.

http://kernius.net/ nerealūs šitie  strapsniai. Pliusiukas

http://iskeliavus.wordpress.com/ šitos mergaitės retai atnaujina postus, bet nors ir ne filologiškos, o ekologiškos prigimties, įdomiai ir vaizdingai rašo!

Džiugu, kad tiek rašančių žmonių turim.

O dar gera naujiena, kad su pirmojo paminėto blog’o savininke važiuosime pasisvečiuoti pas paskutiniojo paminėto blog’o raštvedes.

Tikimės pasiekti ir Švediją, ir Goteburge gyvenančias Monikutę su Kristute.

salele.jpg (1774×2188)

25 kovo, 2011 / joanuze

Istorija apie facebook’ą, bagetes ir… marokietį

Taip!! taip, išsitryniau. dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų, svarbi, bet nesvarbiausia: pabodo.. o kitos priežastys tai, kad čia apsilankiau filmuose ir konferencijose apie socialinius tinklus.

Iš to seka ir kita istorija apie bagetes. Kadangi čia neįmanoma grįžti namo, nepravažiuojant pro boulangerie, kuri dirba ilgiau nei supermarché, tai suvalgomas bagečių kiekis neribotas. Dar paminėkime šokolado parodas… jau supratote! laikas sportuoti. Taip ir nusprendėm vieną dieną su Džina… atėjo tas metas.

Sulaukėme pavasariško sekmadienio vakaro, nušluostėme apdulkėjusias, o gal aplytas dviračių sėdynes ir opt į parkutį. Parkas Saint Nicolas berodz vadinas. Su paėjimais, pasėdėjimais ant suolelių taip ir apibėgome trasą, kuri sukas ties pirmu tiltuku. Va va čia dar ir marokietis į istoriją įsipynė. Nes bėgo paskui mus ne ką greičiau, kol galiausiai užkalbino. kaip ir įprasta 21 amžiaus 2 dešimtmečio pradžioje sako jis facebook-moi. O neatspėsit, ką aš atsakiau. Sakiau, kad neturiu. O tai dar paklausit, kaip dabar bendrauti? Ogi teko susitarti kitą bėgiojimo valandą. Tad ir bėgsim ryt vėl.

Apie mokslus neklauskit..

galiu papasakot. Sunku! bet tai gerai. skatina vis daugiau pastangų dėti. Šiandien buvo ispanų testas. Neklauskit.. vertimai..

Iš anglų – prancūzų kalbų vertimo gavau 6 iš 20. Bet čia nėra taip blogai, kaip skamba, nes mano draugė amerikietė, kurios gimtoji kalba neatspėsit kokia, irgi tiek pat gavo. O dėstytojas sakė mus vertins kažkokia raidžių sistema. Yra vilties, kad išsilaikysiu. dar mėnesį turiu. Kibkime į darbus.

kaimynė iš 179 kambario užrodė dainą gražią l’appel du monde entier . čia dainuoja apie keliones…

21 kovo, 2011 / joanuze

Quel est ton avion?

Per France2 kanalo žinias šiandien kalbėjo apie ispanų tapytoją, skulptorių siurrealistą Joan Miró. Siurrealizmas išvertus iš prancūzų kalbos reiškia “virš realybės“.  Radiohead muzika dera su Joan Miró darbais.

Kartais šnekant nežinai, ką geriau sakyti opinion (lt.nuomonė) ar avis (lt.nuomonė), tad pasakai avion (lt.lėktuvas).

 

 

 

19 kovo, 2011 / joanuze

Le chocolaaat..

Šiandien Angers vyko šokolado paroda.

Sumokėjus 4eurus buvo galima priragauti visokių šokoladų,

pamatyti šokoladišką madų parodą

ir šokoladinės muzikos paklausyti..

ššššššokoladinė diena

šokoooooooooladinė

chocooooooooo (jis gaminamas iš kakavas nuo XIX amžiaus.)

laaaaat…. į Lietuvą atėjo 1888.. Kaunas

le.

chocolat

Tradicinis šių vietovių šokoladas yra mėlynas, vadinamas Quernons d’Ardoise.

Ši mėlyna spalva atspindi mėlynus stogus, gaubiančius čionykščius namus.

Šokoladas gaminamas iš riešutų, karamelės ir apliejamas mėlynu šokoladu.

Taip pat gan mėgiami čia ir saldumynai, vadinami macaron.

Pirmą kartą išgirdus šį pavadinimą man (kaip ir tūlam lietuviui)  į galvą atėjo mintis apie makaronus.

Tačiau jie kiek kitoki.  Jų yra įvairių spalvų bei skonių.

“Skanus dalykas“ apie juos šnekėjo Emilija Jomantaitė. Kadangi ji atėjo pas mane, tad ir einam šokolado valgyti.

šŠŠŠššššš….

10 kovo, 2011 / joanuze

Pasibastymams aprimus..

O ne tik dėl study pasibaigė pasibastymai. Dar ir gerklė raudona neleidžia judėt.

Tai ir prabuvau visą dienužę kambary. Perstačiau du kartus savo kambarį. Iš pradžių ryte stalas prie lango buvo, dabar prie lempos. O! Einu iš Emilijos pasiskolinsiu fotiką ir galėsiu savo kambarį parodyt. Jis pasikeitė. Na bet nesakysiu. Bus įdomiau pamatyt.

Tik iėjus pro duris, išvystate lovytę, o prie jos ir stalą. Dar įdėmiau pažvelgus pamatysite ant sienos čia pasidarytų fotkių: Domuko nuotrauką, keletą nuotraukų iš Amerikės bei dabartinių kelionių, pakabintas ir straipsnis, kurio dar neperskaičiau, dar gautas laiškas iš Lietuvos..  Matote ir arbatinuką? O va jį tai slėpt reik. Nes čia draudžiama turėt.. Mat gaisrą gali sukelt.  Bet kaip kitaip arbatą naktį pasidaryt? Virtuvę užrakina 22h 30min. Matote gražią tašytę? Ją Ievutė pasiuvo ir atsiuntė. Visur ir keliauju su ja. 

Palangę irgi pasipuošiu dėl visa ko… Lapai iš rudens, kačiukai iš pavasario, ukulėlė, dūdelė ir armonikėlė iš garsų, puodelis molinis, o knygos iš medžių.

Čia susiliejo šiek tiek.. Bet atsispindi kita kambario pusė. Visur galima rasti gerąją pusę.

T.y. Always look on the bright side of life (nėra to blogo, kad neišeitų į gera)!!

Ant pietinės sienos pakabinti dviračių takų ir Bretanės žemėlapiai. Kaip jau minėjau, pasibastymams raudona šviesa dega, bet jau greit greit… Dar iš tranzavimo likęs nelaimingasis lapas su Lyon užrašu.

Čia aš dantis valaus.

Tikros nuotraukos ant tikros sienos!

Vaizdas po kriaukle. Aukštakulnius dar tik kartą buvau užsidėjus, nes kažkaip vis su dviračiu.. Su tais juodais purvinais batais keliauju, o baltus sporbačius čia pirkau. Maniau, tinklinui žaist bus, bet galiausiai juos šiaip visur naudoju.

Ačiū, kad užėjot. Einu kiek pakosėt ir miegučio. Kitą savaitę baltieji egzaminai laukia. Jėgužė. Persirašinėju prancūzų užrašus, o jie taip tvarkingai rašo!! Čia studijuojančių amerikiečių žodžiais tarian, antžmogiai.

Labanakt